tilimbuoti

tilimbúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. švytuoti, mosikuoti kuo: Tokis iš jo kūlėjas – tilimbúoja spragilu kai karvė uodega Vlk. 2. maskatuoti, tabaluoti, dribsėti: Tilimbúoja – stora yra DrskŽ. Pjaunu pjaunu rugelius – pautai tilimbúoja. Aš atpjausiu pautelius, kad netilimbúotų (d.) Mrc.